Naujausi ankedotai apie pinigus.
***
Važiuoja indėnų vadas automobiliu per Nevadą, netikėtai kažkas nutinka motorui. O pinigų mažai turi, remontui neužteks. Vadas nueina į kelkraštį, prisirenka šakelių, uždega didelį laužą ir signalizuoja pagal indėnų paprotį:
-Atsiųskit kas nors 500 dolerių.
Jo gentainiai, esantys už kokių 50 kilometrų, pamatė šį pranešimą, irgi įkuria laužą, signalizuoja dūmais:
-Kam tau pinigai, vade?
O tuo metu netoliese esančiame poligone prasideda atominės bombos antžeminis bandymas – į dangų pakyla dideliausias grybas. Iš gentainių pusės tučtuojau ateina signalas:
- Gerai gerai, tuoj atsiųsim, ką, jau paklausti negalima..?
***
Du rabinai Amerikoje. Prieję prie vienos bažnyčios mato iškabą:
"Tam kas priims krikščionišką tikėjimą - 2000 $".
Vienas rabinas įsižeidęs dėl tokios patyčios religijai kitam sako:
- Palauk čia, einu vidun pažiūrėsiu kas ten per nesąmonė!!
Po kiek laiko išeina ir kitas rabinas jo klausia:
- Tai ką, tikrai duoda 2000 žalių tam, kas tampa krikščionimi?
Anas atsako:
- Ale jums žydams tai vien tik pinigai galvoje...
***
Ateina petriukas i parduotuvę su 5 litais ir nori nusipirkti 2 žaislines mašinas po 2,50. Priėjus Petriukui prie kasos, pardavėja jam ir sako:
- Petriuk, juk šitie pinigai netikri.
Petriukas atsako:
- Mašina irgi netikra.
***
Psichiatrinės ligoninės gydytojas pro langą pastebėjo bepročius, kurie kažkodėl šliaužiojo po kiemą. Pasiuntė pas juos sanitarą, kad išsiaiškintų, ko gi jie taip šliaužioja. Po poros valandų sanitaras sugrįžta visas purvinas ir sako:
- Ten vienas psichas nubrėžė ant asfalto liniją ir siūlo visiems po 1000 litų, su sąlyga, kad prašliauš po ta linija.
- O kodėl jūs tos purvinas, jūs ką, irgi šliaužiojot?
- O ką, 1000 litų ne pinigai?!!
***
– Tu pirmą kartą vyrui atsidavei iš meilės ar už pinigus?
– Aišku, kad iš meilės. Argi 20 litų pinigai?
***
Pinigai nesmirda. Smirda tik tie, kurie jų neturi.
***
Kai kalba pinigai, į kirčiavimo klaidas dėmesio nekreipiama.
***
- Kapitone, ko jūs toks liūdnas?
- Laimėjau loterijoje pagrindinį prizą...
- Tai džiaugtis reikia!
- Ai, geriau būčiau 2 ar 3 vietą laimėjęs, pinigais..
- O tai koks jūsų prizas?
- Kruizas, mūsų laivu...
***
PIGIAUSI KREDITAI INTERNETU! PLAČIAU ČIA!
***
Sėdi universiteto valgykloje dėstytojas. Valgo. Ateina prie jo studentas, atsisėda. Dėstytojas negali patikėti: juk dėstytojų stalas! Sako studentui:
- Žąsys ir kiaulės prie vieno stalo neėda.
- Tada žąsys išskrenda, - ir studentas nueina prie kito stalo.
Dėstytojas susinervina "Na, atkeršysiu tam akiplėšai per sesiją".
Ateina sesija. Studentas ramiai į visus dėstytojo klausimus atsako. Dėstytojas nervinasi - reikia 10 parašyti, bet ranka nekyla.
- Galima paskutinį klausimą? Įsivaizduok - eini mišku ir du maišai padėti. Viename pinigai, kitame - protas. Abu pilni, tokio pat svorio. Kurį renkiesi?
- Pinigus, - nemirktelėjęs atsako studentas.
Dėstytojas triumfuodamas atsako:
- Aš rinkčiausi protą.
- Kam ko reikia, tas tą ir ima, - atsako mokinys.
Dėstytojas raudonas iš pykčio. Nerašo ranka 10 nors tu ką. Įraito - "Debilas".
Studentas gražiai padėkoja, nepažiūri į knygelę ir eina namo. Namie atsiverčia, perskaito ir skambina dėstytojui.
- Labas vakaras! Gerbiamas dėstytojau, jūs knygelėje pasirašėte, bet pažymį įrašyti tai pamiršote...
***
Veiksmas centriniame Kanados banke. Įeina sena, sena bobulytė paskui save tempdama didelį lagaminą.
- Kuo galėtume padėti? – prisistato banko tarnautojai, nepatikliai nužvelgę lagaminą. - Matyt, ne paskolos prireikė?
- Man reikia pas banko prezidentą, – atsako senoji.
Kliento noras – įsakymas, nuveda ją pas prezidentą. Dabar jau banko aukščiausiasis klausiamai žvelgia į gyvenimo naštos bei lagamino prispaustą bobulę.
- Norėčiau pas jus pasidėti depozitą, grynais, – porina bobulytė.
Nelabai banko prezidentas patenkintas, kad tokiais smulkmeniškais reikalais jį trukdo, bet ką jau dabar padarysi – bobulė sena, gal banko tvarkos nežino ar tiesiog nepasitiki – reik pabaigti šį reikalą.
- Tai kiek norėtumėt pinigų pasidėti? – klausia prezidentas.
- 164 tūkstančių dolerių. – atsako senoji.
- O!!!
- Taip, 164 tūkstančių grynais, – bobulytė praveria pilną grynų pinigų prikrautą lagaminą.
- Kaip jūs nebijote šitiek su savimi nešiotis? – stebisi prezidentas ir jį jau smalsumas kutena, – iš kur pas jus tiek pinigų? Kaip sugebėjote tiek užsidirbti?
- Iš lažybų, ponuli, iš lažybų visi pinigai išlošti, – šypsosi bobulė.
- Kaip? Negali būti, kad šitiek išloštumėt! – nesitiki prezidentui.
- O kodėl gi ne? Va, žiūrėkit galiu ir su jumis susilažinti iš pinigų.
- Kaip? – stebisi prezidentas.
- Na, pavyzdžiui: lažinames iš 25 tūkstančių dolerių, kad pas jus kiaušiniai plokšti, – siūlo bobulė.
- Kaip plokšti, – juokiasi prezidentas, – Čia nesąmonė, taip negali buti.
- Lažinamės? – neatlyžta bobulė, – iš 25 tūkstančių dolerių.
- Na gerai, – juokiasi prezidentas, – man 25 tukstančių dolerių nepamaišys, juk aš tai tikrai žinau kokie mano kiaušiniai.
- Tvarkoj, – sako bobulė, – tik čia pinigai nemaži, man reikia savo advokatą atsivesti. Ar galėtume rytoj iš ryto 10 val. šias lažybas oficialiai sutvarkyti?
- Kodėl gi ne? – patenkintas prezidentas, – palauksiu savo laimėjimo iki ryto.
Vakare, namuose prezidentui vis iš galvos tos lažybos neišeina. Kaip čia gali būti, kad taip lengvai 25 tukstančių dolerių užsidirbtų? Nusimauna kelnes, atsistoja prieš veidrodį. Ir taip žiūri ir taip. Na kiaušiniai kaip kiaušiniai, nei plokšti, nei ką.
Rytas. 10 val., į centrinio Kanados banko prezidento kabinetą įeina vakarykštė bobulytė su advokatu. Dar kartą garsiai aptariamos lažybų sąlygos. Kaip įrodymą prezidentas nusimauna kelnes ir parodo savo visai neplokščius kiaušinius. Bobulytė paima juos į ranką, kad galėtų įsitikinti, pavartalioja. Ir tuo tarpu bobulytės advokatas aukštielninkas virsta antgrindų be sąmonės.
- Kas jums? Širdis? – visi puola gaivinti advokatą.
- O aš, – atsipeikėjęs pralemena advokatas, – su ta bobule lažinausi iš 100 tūkstančių dolerių, kad ji Centrinio Kanados banko Prezidentui už kiaušinių palaikys!!!
***
Vieną vakarą grįžo žmogus namo po darbo, kaip visada pavargęs ir suirzęs ir pamatė, kad tarpduryje jo laukia penkiametis sūnus.
- Tėveli, ar galiu tavęs paklausti?
- Be abejo, kas atsitiko?
- Tėveli, kiek tu uždirbi?
- Tai ne tavo reikalas! – įsižeidė tėvas. – Ir kam tau to prireikė?
- Tiesiog noriu žinoti. Prašau pasakyk, kiek tu uždirbi per valandą?
- Na, 500. O kodėl tu to klausi?
- Teveli, – sūnus labai rimtai pažiūrėjo jam tiesiai į akis. – Tėveli, tu gali paskolinti man 300?
- Tu klausinėji tik todėl, kad aš tau paskolinčiau pinigų kažkokiam kvailam žaislui? – surėkė tėvas. – Tuoj pat eik į savo kambarį ir gulkis!… Negalima juk būt tokiu egoistu! Aš taip sunkiai dirbu, labai pavargstu, o tu taip kvailai elgiesi.
Mažylis tyliai nuėjo į savo kambarį ir uždarė duris. O tėvas taip ir liko stovėti tarpduryje ir pykti, išgirdęs tokį sūnaus prašymą. Kaip jis drįso paklausti apie mano atlyginimą, kad po to dar ir pinigų paprašytų? Tačiau po kurio laiko jis nusiramino ir pradėjo mąstyti blaiviai: gal jam iš tiesų reikia nusipirkti kažką svarbaus? Velniai nematė tų trijų šimtų, jis juk dar nė karto neprašė manęs pinigų. Kada jis įėjo i vaikų kambarį, sūnus jau gulėjo lovoje.
- Tu miegi, sūneli? – paklausė tėvas.
- Ne, tėveli, tiesiog guliu, – atsakė mažylis.
- Man atrodo aš pasikarščiavau, – tarė tėvas. – Buvo sunki diena ir aš tiesiog nesusivaldžiau. Atleisk man, štai pinigai, kurių tu prašei.
Mažylis atsisėdo lovoje ir nusišypsojo.
- Tėveli, ačiū tau labai! – linksmai sušuko jis. Po to jis iš po pagalvės ištraukė dar kelis suglamžytus banknotus. Tėvas pamatęs, kad sūnus jau turi pinigų, vėl supyko. O mažylis kruopsčiai išlygino banknotus, paskaičiavo juos ir pažiūrėjo į tėvą.
- Kodėl tu prašei pinigų, jei jau turi jų? – paklausė tėvas.
- Todėl, kad turėjau nepakankamai, bet dabar turiu lygiai tiek, kiek reikia., – atsakė mažylis.
- Tėveli, čia lygiai 500. Ar galiu aš nusipirkti tavo dėmesio valandėlę? Prašau, ateik rytoj anksčiau iš darbo, aš norėčiau, kad mes visi kartu pavakarieniautume.
Atsiliepimai (0)