Kiekvieni santykiai tarp paslaugos gavėjo ir teikėjo yra prižiūrimi tam tikrų institucijų. Taip yra ir čia – paskolos gavėjo ir kredito teikėjo santykiai yra akylai stebimi. Kiekvienas vartotojas privalo žinoti savo teises kaip ir pareigas. Žinoma, tas pats galioja ir paskolos teikėjui. Visos paslaugos turi būti teikiamos laikantis tam tikrų įstatymų, kurie yra prieinami viešai kiekvienam piliečiui. Tad įstatymų nežinojimas neatleidžia nei vieno nuo atsakomybės. Deja, dažnai kyla ginčai tarp skolininkų ir kreditorių, kiekvienas nori įrodyti esąs teisus, tačiau tai nuspręsti nešališkai gali tik tam tikros institucijos. Šiame straipsnyje apibendrinsime, kur reikėtų kreiptis jei viena paskolos sutarties pusė nesilaiko nustatytų sąlygų.

Kiekvienas kreditorius privalo laikytis vartojimo kredito įstatymo, civilinio kodekso bei vartotojų teisių įstatymų. Žinoma, to paties turi laikytis ir paskolos gavėjas. Sudarant kredito sutartį, reikia atkreipti dėmesį į tuos punktus, kurie turi būti aprašomi laikantis įstatymų, o tai dažniausiai yra palūkanos, delspinigiai, sutarties nutraukimas ir kt.

Pažeidus vartojimo kredito įstatymą paskolos sutartyje – tokia sutartis yra laikoma negaliojančia. Čia pasireiškia viena vartotojų yda – jie mano, kad jei paskolos sutartis laikoma negaliojančia, gautas vartojimo kreditas atitenka jiems. Deja, tokiais atvejais, nei vienas klientas negali pasisavinti svetimų pinigų ir ne tik šiais atvejais, bet apskritai joks žmogus neturi teisės pasisavinti to, kas jam nepriklauso. Todėl dažniausiai nutikus tokioms situacijoms, kreditoriai nesikreipia į priežiūros institucijas, iškarto veiksmas persikelia į teismą.

Paskolos sutarties laikymas negaliojančia gali atkreipti Lietuvos banko priežiūros institucijos dėmesį. Tokiais atvejais, kai siekiama išvengti teismų, tačiau nei viena šalis nenori pasiduoti, yra kreipiamasi būtent į šią instituciją, nes ji spendžia santykius tarp kreditoriaus ir skolininko ne teismine tvarka. Šis sprendimas yra gana palankus abiems pusėms – viskas nuspręsta nešališkai, o ir teisminių išlaidų nepatiriama, tad patenkintos lieka abi pusės.

Jei pažeidžiamos kliento teisės – būtina jas ginti. Kiekvienas klientas turi žinoti, kokios yra jo teisės. Pasitaikius situacijai, kai paskolos teikėjas imasi neleistinų veiksmų, kurie prieštarauja vartotojų teisių įstatymui, geriausia yra kreiptis į vartotojų teisių apsaugos inspekciją. Taip kilę nesklandumai yra išsprendžiami be didesnių išlaidų.

Blogiausi atveju renkamasis teismas. Pasitaiko situacijų kai nei viena pusė nėra patenkinta kurios nors priežiūros institucijos sprendimu, todėl nebelieka kitos išeities kaip tik tokį sprendimą apskųsti teismui. Čia jau pasitaiko ir išlaidų ir tai yra tik kraštutinė problemų spendimo priemonė.